ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos įgyvendinimas visoje Europos Sąjungoje vyks etapais, todėl darbdaviams svarbu žinoti pagrindinius terminus ir pasiruošti būsimiems reikalavimams.
Ar žinojote? „TalentHub“ paskelbė 2025 m. Baltijos šalių startuolių atlyginimų ataskaitą, kurioje atskleidžiamas ne tik lyčių darbo užmokesčio atotrūkis, bet ir jau kelis dešimtmečius stebimas statistinis reiškinys, vadinamas patenkintos darbuotojos paradoksu.
Svarbiausi ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos įgyvendinimo terminai
Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva buvo paskelbta 2023 m. gegužės 17 d., o įsigaliojo 2023 m. birželio 6 d.
Nuo šios datos prasidėjo trejų metų laikotarpis, per kurį valstybės narės turėjo perkelti direktyvą į nacionalinę teisę iki 2026 m. birželio 7 d. Kiti reikalavimai bus įgyvendinami etapais iki 2031 m.
Šiuos terminus svarbu žinoti, nes jų nesilaikymas gali turėti pasekmių ne tik įmonėms, bet ir valstybių narių vyriausybėms. Darbdaviams gali grėsti teisės aktuose numatytos sankcijos ir reputacijos žala, jei paaiškėtų neišspręsti darbo užmokesčio nelygybės atvejai.
Įgyvendinimo terminai svarbūs ir dėl dar vienos priežasties: kilus ginčui dėl diskriminacijos darbo užmokesčio srityje, tam tikrais atvejais įrodinėjimo našta teks darbdaviui. Tai reiškia, kad jis turės įrodyti, jog diskriminacijos nebuvo.
Toliau aptarsime pagrindinius direktyvos įgyvendinimo etapus.
2023 m. birželio 6 d.
Direktyva įsigaliojo ir prasidėjo trejų metų laikotarpis, per kurį valstybės narės turėjo perkelti minimalius jos reikalavimus į nacionalinę teisę.
Valstybės narės taip pat gali nustatyti griežtesnius reikalavimus. Pavyzdžiui, pagal 2008 m. priimtą Švedijos diskriminacijos įstatymą įmonės, turinčios 10 ar daugiau darbuotojų, privalo atlikti dokumentuotą darbo užmokesčio analizę.
2026 m. birželio 7 d.
Tai buvo galutinis direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas.
Iki šios datos visos 27 ES valstybės narės turėjo įgyvendinti direktyvos nuostatas, tačiau daugelyje šalių procesas užtruko ilgiau.
Tarp valstybių, kurios, kaip nurodoma straipsnyje, laiku priėmė atitinkamus teisės aktus, minimos:
- Slovakija
- Italija
- Lietuva
- Malta
Laiku perkėlus direktyvą, nacionaliniuose teisės aktuose turėjo būti įtvirtinti pagrindiniai jos reikalavimai, įskaitant:
- Darbdavių pareigą informuoti kandidatus apie siūlomo darbo užmokesčio intervalus.
- Draudimą teirautis apie kandidato ankstesnį darbo užmokestį.
- Darbuotojų teisę gauti informaciją apie savo ir palyginamą darbą atliekančių kolegų darbo užmokestį.
- Tam tikro dydžio įmonių pareigą teikti ataskaitas apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus.
Pirmieji trys reikalavimai taikomi visiems darbdaviams.
2027 m. birželio 7 d.
Tai pirmųjų ataskaitų apie lyčių darbo užmokesčio atotrūkį pateikimo terminas įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų. Vėliau tokios įmonės ataskaitas turės teikti kasmet.
Įmonėms, kuriose dirba 150–249 darbuotojai, nustatytas toks pats pirmosios ataskaitos pateikimo terminas, tačiau vėliau jos ataskaitas turės rengti kas trejus metus.
2031 m. birželio 7 d.
Tai pirmųjų ataskaitų apie lyčių darbo užmokesčio atotrūkį pateikimo terminas įmonėms, turinčioms 100–149 darbuotojus. Šios įmonės taip pat turės teikti ataskaitas kas trejus metus.
Kas nutinka, jei ataskaita atskleidžia lyčių darbo užmokesčio atotrūkį?
Jei kurioje nors darbuotojų kategorijoje nustatomas 5 % ar didesnis nepagrįstas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas ir jis neištaisomas per šešis mėnesius, darbdavys kartu su darbuotojų atstovais privalo atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą.
Nepagrįstu laikomas toks skirtumas, kurio negalima paaiškinti objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais, pavyzdžiui:
- Įgūdžiais
- Kvalifikacija
- Pastangomis
- Atsakomybe
- Darbo sąlygomis
Jei darbdavys negali pagrįsti atlyginimų skirtumo tokiais kriterijais, jis laikomas nepagrįstu.
Darbdavių pareigos: darbo užmokesčio atotrūkio ataskaitos ir bendri vertinimai
Aptarėme, kas yra ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyva ir kokie svarbiausi jos įgyvendinimo terminai. Dabar pažvelkime, kaip naujieji reikalavimai keičia darbdavių pareigas ir įmonių veiklą.
Kam taikoma direktyva?
Direktyva taikoma visoms ES valstybėse narėse veikiančioms organizacijoms – tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus.
Tai reiškia, kad net jei jūsų įmonės būstinė yra už Europos Sąjungos ribų, tačiau turite darbuotojų ES, naujieji reikalavimai gali būti aktualūs ir jūsų verslui.
Nesvarbu, ar darbuotojus įdarbinate:
- Per dukterines įmones
- Per filialus
- Nuotoliniam darbui
Privalomų ataskaitų teikimas ir jų dažnumas priklauso nuo įmonės dydžio. Iš esmės šie reikalavimai taikomi organizacijoms, turinčioms 100 ir daugiau darbuotojų.
Tačiau daugelis kitų darbo užmokesčio skaidrumo taisyklių bus taikomos visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus.
Pavyzdžiui, darbdaviai turės atsakyti į darbuotojų prašymus suteikti informaciją apie darbo užmokestį.
Ką turi apimti darbo užmokesčio atotrūkio ataskaita?
Jei jūsų įmonėje dirba 100 ar daugiau darbuotojų, turėsite periodiškai teikti ataskaitas apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus.
Ataskaitose turės būti pateikiama:
- Vidutinis ir medianinis moterų bei vyrų bazinio darbo užmokesčio atotrūkis.
- Vidutinis ir medianinis kintamosios ar papildomos darbo užmokesčio dalies, pavyzdžiui, premijų ir priedų, atotrūkis.
- Moterų ir vyrų, gaunančių kintamąją darbo užmokesčio dalį, procentinė dalis.
- Moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal darbo užmokesčio kvartilius.
- Darbo užmokesčio atotrūkis atskirose darbuotojų, atliekančių vienodą arba vienodos vertės darbą, kategorijose.
Pateikus ataskaitas, dalis informacijos taps viešai prieinama, todėl darbuotojai ir darbo ieškantys asmenys galės susipažinti su įmonės darbo užmokesčio rodikliais.
Pagrindinis šių ataskaitų tikslas – nustatyti nepagrįstus moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus.
Svarbi riba yra 5 % darbo užmokesčio atotrūkis.
Atkreipkite dėmesį, kad ši riba vertinama ne visos organizacijos, o atskirų darbuotojų kategorijų lygmeniu.
Taigi net jei bendras įmonės darbo užmokesčio atotrūkis siekia tik 2 %, tačiau vienoje darbuotojų kategorijoje jis yra 5 % ar didesnis, gali atsirasti pareiga imtis papildomų veiksmų.
Ką apima bendras darbo užmokesčio vertinimas?
Įsivaizduokime, kad ataskaitoje nustatomas 5 % darbo užmokesčio atotrūkis tarp moterų ir vyrų. Kas vyksta toliau?
Jei skirtumo negalima pagrįsti objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais, darbdavys turi šešis mėnesius jam pašalinti.
Jeigu per šį laikotarpį problema neišsprendžiama, įmonė privalo kartu su darbuotojų atstovais atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą.
Jis apima:
- Nustatytų darbo užmokesčio skirtumų analizę.
- Šių skirtumų priežasčių nagrinėjimą.
- Priemonių darbo užmokesčio skirtumams pašalinti įgyvendinimą.
Vertinimo rezultatai turi būti pateikti darbuotojams, jų atstovams ir atitinkamai priežiūros institucijai.
Galimi du pagrindiniai rezultatai:
- Darbdavys pakoreguoja darbo užmokestį, kad pašalintų nepagrįstą skirtumą.
- Darbdavys pateikia dokumentais pagrįstus objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad darbo užmokesčio skirtumas yra pagrįstas ir nesusijęs su diskriminacija dėl lyties.
Kaip pasiruošti darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimams?
Kadangi daugelis valstybių narių nespėjo perkelti direktyvos į nacionalinę teisę iki 2026 m. birželio mėn. nustatyto termino, kai kurios įmonės dar turi laiko tinkamai pasiruošti.
Pasirengimą verta pradėti kuo anksčiau – ne tik siekiant išvengti galimų sankcijų, bet ir norint laiku nustatyti bei pašalinti nepagrįstus darbo užmokesčio skirtumus, kol į juos neatkreipė dėmesio priežiūros institucijos, darbuotojai ar kandidatai.
Svarbiausia: tai tiesiog teisingas žingsnis. Jei esate startuolis ir norite pradėti taikyti įvairovės, lygybės ir įtraukties (DEI) principus, peržiūrėkite mūsų vadovą „Įvairovė, lygybė ir įtrauktis startuoliuose: kaip pradėti (įskaitant gerąją praktiką)“.
Reet pataria įmonėms, kurios ruošiasi kalbėtis su darbuotojais apie darbo užmokesčio skaidrumą, būti atviroms ir sąžiningoms:
„Neapsimeskite, kad turite atsakymą, jei jo nežinote. Paaiškinkite, ką išsiaiškinote, ką šiuo metu suprantate, ką ketinate keisti ir kam prireiks daugiau laiko. Žmonėms daug lengviau priimti netobulą situaciją nei neaiškią ar išsisukinėjančią komunikaciją.“
Reet Kaurit
„TalentHub“ bendraįkūrėja
1 etapas. Vertinimas
Ruošiantis įgyvendinti Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos reikalavimus, pirmiausia reikėtų apskaičiuoti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį tiek visos organizacijos, tiek atskirų darbuotojų kategorijų lygmeniu.
Tam darbuotojus reikėtų suskirstyti pagal:
- Pareigybių kategorijas
- Darbo funkcijas
- Pareigų lygius
Suskirsčius darbuotojus į atitinkamas grupes, galima apskaičiuoti darbo užmokesčio atotrūkį pagal šias formules.
Vidutinis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis
(Vidutinis vyrų darbo užmokestis − vidutinis moterų darbo užmokestis) ÷ vidutinis vyrų darbo užmokestis × 100
Medianinis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis
(Medianinis vyrų darbo užmokestis − medianinis moterų darbo užmokestis) ÷ medianinis vyrų darbo užmokestis × 100
Atlikę šiuos skaičiavimus, galėsite nustatyti, ar kurioje nors darbuotojų kategorijoje darbo užmokesčio atotrūkis siekia 5 % ar daugiau. Taip pat svarbu įvertinti, ar nustatytus skirtumus galima pagrįsti objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais.
Be to, reikėtų peržiūrėti esamus darbo užmokesčio nustatymo ir didinimo principus bei darbuotojų atrankos procesą.
Atkreipkite dėmesį, kuriuose atrankos etapuose kandidatų klausiama apie atlyginimą ir ar pareigų aprašymai atitinka direktyvoje numatytus lyčių atžvilgiu neutralius reikalavimus.
2 etapas. Pagrindų kūrimas
Įvertinę darbo užmokesčio skirtumus, nustatykite aiškius, objektyvius ir lyties požiūriu neutralius atlygio kriterijus. Remdamiesi jais, sudarykite ir dokumentuokite darbo užmokesčio intervalus kiekvienai darbuotojų kategorijai.
Svarbu, kad šie kriterijai būtų nuosekliai taikomi visoje organizacijoje.
Taip pat reikėtų atnaujinti darbuotojų atrankos procesą:
- Atsisakyti klausimų apie kandidatų ankstesnį darbo užmokestį.
- Darbo skelbimuose nurodyti realius atlyginimų intervalus.
- Supažindinti darbuotojų atrankos specialistus ir vadovus su naujais reikalavimais.
Kadangi darbuotojai turi teisę prašyti informacijos apie savo darbo užmokestį ir vidutinį atlyginimą atitinkamoje darbuotojų kategorijoje, šiame etape verta nustatyti aiškią tokių prašymų nagrinėjimo tvarką.
Užtikrinkite, kad atsakymai būtų pateikiami laiku, o vadovai galėtų aiškiai paaiškinti, kuo grindžiami individualūs sprendimai dėl atlyginimų.
3 etapas. Pasirengimas ataskaitų teikimui
Patikrinkite, ar jūsų personalo valdymo ir darbo užmokesčio apskaitos sistemos leidžia surinkti visą informaciją, reikalingą ataskaitoms apie lyčių darbo užmokesčio atotrūkį parengti.
Tuomet, remdamiesi turimais duomenimis, parenkite bandomąją ataskaitą. Tai padės iš anksto pastebėti, kokios informacijos trūksta ir kuriuos duomenis reikia patikslinti.
Taip pat aiškiai paskirstykite atsakomybę už būsimų ataskaitų rengimą ir pateikimą.
Šiame etape verta įtraukti darbuotojų atstovus ar darbo tarybas, jei tai aktualu jūsų organizacijai.
Ankstyvas jų įtraukimas padeda užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą, kuris bus ypač svarbus, jei ateityje prireiks atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą.
4 etapas. Nustatytų trūkumų šalinimas
Jei vertinimo metu nustatėte nepagrįstų darbo užmokesčio skirtumų, parenkite jų šalinimo planą.
Geriausia šiuos skirtumus pašalinti dar iki pirmosios ataskaitos pateikimo termino.
Priklausomai nuo situacijos, gali prireikti koreguoti konkrečių darbuotojų atlyginimus arba atlikti platesnius darbo užmokesčio sistemos ir pareigybių struktūros pakeitimus.
Svarbu dokumentuoti tiek priimtus sprendimus, tiek jų įgyvendinimo eigą. Tai padės parodyti, kad įmonė nuosekliai imasi veiksmų teisinių reikalavimų laikymuisi užtikrinti.
Kaip paruošti darbo užmokesčio duomenis ataskaitų teikimui?
Rengiant pirmąją ataskaitą, daugiausia sunkumų dažnai kyla ne dėl pačios analizės, o dėl to, kaip darbo užmokesčio duomenys yra kaupiami ir saugomi.
Keletas pakeitimų gali padėti iš anksto pasiruošti ataskaitų rengimui, kad vėliau nereikėtų duomenų rankiniu būdu rinkti iš skirtingų šaltinių.
Bazinis darbo užmokestis turėtų būti registruojamas atskirai, tam skirtame duomenų lauke, o ne tik nurodomas darbo sutartyje.
Tas pats galioja ir kintamajai atlygio daliai, pavyzdžiui, premijoms, komisiniams ar kitoms skatinamosioms išmokoms. Šios sumos turėtų būti fiksuojamos atskirai, o ne tik aprašomos įmonės atlygio politikos dokumentuose.
Ne mažiau svarbu tinkamai tvarkyti duomenis apie darbuotojų pareigas. Vien pareigybės pavadinimo nepakanka norint nustatyti, ar darbuotojai atlieka vienodą arba vienodos vertės darbą, kaip numatyta direktyvoje.
Todėl kiekvienai darbo pozicijai reikėtų priskirti atitinkamą lygį arba kategoriją. Iš pradžių pakanka ir paprastos sistemos, pavyzdžiui, darbuotojus suskirstyti į jaunesniuosius, vidutinio lygio ir vyresniuosius specialistus.
Taip pat svarbu tiksliai registruoti darbo laiką ir darbo sąlygas. Visu etatu ir 0,75 etato dirbančių darbuotojų atlyginimų negalima tiesiogiai lyginti pagal bendrą išmokamą sumą, net jei jie atlieka tokį patį darbą.
Galiausiai pasirūpinkite, kad būtų išsaugoma darbo sutarčių ir atlygio pakeitimų istorija, įskaitant dokumentų versijas. Vien el. paštu patvirtinto atlyginimo padidinimo gali nepakakti, jei ateityje reikėtų pagrįsti, kodėl toks sprendimas buvo priimtas.
Darbo užmokesčio susiejimas su veiklos rezultatais
Nurodyti darbo užmokesčio skirtumus ataskaitoje – tik viena reikalavimų dalis. Darbdaviai taip pat turi gebėti paaiškinti, kodėl šie skirtumai atsiranda.
Direktyvoje numatyti vienodos vertės darbo vertinimo kriterijai apima įgūdžius, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas. Vertinant darbo užmokesčio skirtumus, galima atsižvelgti ir į individualius darbuotojų veiklos rezultatus, jei jie vertinami objektyviai ir tinkamai dokumentuojami.
Tačiau pagrįsti atlyginimų skirtumus gali būti sudėtinga, jei darbuotojų veiklos vertinimo duomenys saugomi atskirai nuo darbo užmokesčio informacijos.
Atlyginimų analizė gali parodyti, kad skirtumas egzistuoja, tačiau vien jos ne visada pakanka šio skirtumo priežastims paaiškinti.
Todėl verta užtikrinti, kad sprendimai dėl atlygio būtų aiškiai susieti su dokumentuotais darbuotojų veiklos vertinimo rezultatais.
Tai turėtų tapti įprasta personalo valdymo proceso dalimi, o ne vienkartine priemone, kurios imamasi tik rengiant ataskaitą.
Tokiu būdu sukaupta informacija padės objektyviai pagrįsti darbo užmokesčio skirtumus, jei ateityje dėl jų kiltų klausimų ar ginčų.
Strateginiai klausimai, neapsiribojantys teisinių reikalavimų laikymusi
Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva kelia ne tik ataskaitų rengimo ir teisinių reikalavimų laikymosi, bet ir platesnių verslo valdymo klausimų.
Privalomas informacijos apie atlyginimus atskleidimas keičia darbuotojų atrankos procesą. Todėl įmonėms verta įvertinti, kaip tai paveiks galimybes derėtis dėl atlygio ir kokių pokyčių gali prireikti darbuotojų įdarbinimo strategijoje.
Darbuotojų teisė prašyti palyginamųjų darbo užmokesčio duomenų taip pat gali iškelti klausimų, į kuriuos personalo specialistams ir vadovams anksčiau nereikėdavo atsakyti.
Tai gali turėti įtakos darbuotojų pasitikėjimui įmone, tarpusavio santykiams ir sprendimui likti organizacijoje.
Kadangi atlyginimų struktūra ir jų nustatymo kriterijai sulauks daugiau dėmesio, verta iš anksto įvertinti, ar jūsų įmonėje taikoma sistema atitinka vienodo darbo užmokesčio principą.
Nelaukite, kol dėl atlyginimų skirtumų kils ginčas.
„Vien skaidrumas pasitikėjimo nesukuria – svarbu gebėti paaiškinti priimamus sprendimus. Darbuotojai nebūtinai tikisi, kad visi uždirbs vienodai, tačiau jie tikisi, kad atlyginimų skirtumai bus pagrįsti. Jei įmonė gali paaiškinti, kodėl dviem darbuotojams mokamas skirtingas atlyginimas, skaidrumas gali sustiprinti pasitikėjimą. Jei negali – skaidrumas tik atskleidžia jau egzistuojančią problemą.“
Reet Kaurit, „TalentHub“ bendraįkūrėja
Kaip direktyva keičia darbo skelbimus ir darbuotojų atrankos procesą?
Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva ne tik nustato naujus reikalavimus darbuotojų atrankai, bet ir aiškiau apibrėžia, kokią informaciją darbdaviai privalo pateikti kandidatams, kada tai padaryti ir kokius klausimus galima užduoti darbo pokalbio metu.
Darbdaviai gali pasirinkti, kada informuoti kandidatus apie siūlomą darbo užmokestį. Tačiau ši informacija turi būti pateikta pakankamai anksti, kad kandidatas galėtų priimti pagrįstą sprendimą prieš pradėdamas derybas dėl darbo pasiūlymo.
Informaciją galima pateikti:
- Pačiame darbo skelbime.
- Prieš pirmąjį darbo pokalbį.
- Prieš pasirašant darbo sutartį, laikantis taikomų išankstinio informavimo reikalavimų.
Atlyginimo intervalo nurodymas darbo skelbime paprastai yra skaidriausias ir patogiausias sprendimas.
Jei darbuotojų atranka vykdoma į kelis skirtingus tos pačios srities pareigų lygius, kiekvienam jų reikėtų nurodyti atskirą atlyginimo intervalą, o ne vieną platų intervalą visoms pozicijoms.
Pernelyg platus intervalas kandidatams suteikia mažai naudingos informacijos ir gali kelti abejonių, ar jis iš tiesų atspindi konkrečiam darbui siūlomą atlyginimą.
Svarbu suprasti, kad direktyvoje vartojama sąvoka „darbo užmokestis“ apima ne tik bazinį atlyginimą.
Ji taip pat apima premijas, priedus, skatinamąsias išmokas ir nepiniginį atlygį – visas atlygio paketo dalis, nepriklausomai nuo to, kaip jos vadinamos įmonės viduje.
Tai gali būti ir tokios darbuotojams suteikiamos naudos kaip:
- Tarnybiniai automobiliai
- Kuponai
- Akcijos arba akcijomis grįstas atlygis
Jei tam tikrų papildomų naudų vertę sunku iš anksto tiksliai apskaičiuoti, darbdaviai vis tiek turėtų informuoti kandidatus apie jų įtraukimą į atlygio paketą, net jei konkreti suma dar nežinoma.
Draudimas teirautis apie ankstesnį darbo užmokestį nereiškia, kad negalima klausti apie kandidato atlyginimo lūkesčius.
Darbdaviai ir toliau gali teirautis, kokio atlygio kandidatas tikisi.
Tačiau šis pokalbis turėtų būti susijęs su konkrečiai pozicijai nustatytu atlyginimo intervalu, o ne su tuo, kiek kandidatas uždirbo ankstesnėje darbovietėje.
Šie pokyčiai naudingi ne tik dėl teisinių reikalavimų laikymosi.
Aiškiai nurodyti atlyginimų intervalai padeda atlikti dalį pirminės kandidatų atrankos dar prieš pirmąjį pokalbį.
Kandidatai gali patys įvertinti, ar siūlomas atlyginimas atitinka jų lūkesčius, ir nuspręsti, ar verta dalyvauti atrankoje.
Taip atrankos specialistai sugaišta mažiau laiko pokalbiams su kandidatais, kurių atlyginimo lūkesčiai gerokai viršija darbdavio galimybes.
Be to, sumažėja rizika, kad kandidatas pasitrauks iš atrankos paskutiniuose etapuose, o tinkamą darbuotoją galima rasti greičiau.
Vis dėlto šiems pokyčiams įgyvendinti reikės atnaujinti darbo skelbimų šablonus, apmokyti vadovus ir peržiūrėti darbo pokalbių gaires. Visa tai teks atlikti nesustabdant įprastų darbuotojų atrankos procesų.
Tokiais atvejais darbuotojų atrankos partneris, pavyzdžiui, „TalentHub“, gali padėti sumažinti vidinės komandos administracinį krūvį.
Agentūra taip pat gali konsultuoti įmones, kurioms reikia pritaikyti darbuotojų atrankos procesus prie ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos reikalavimų.
„Vienas teigiamų pokyčių yra tai, kad atlyginimas tampa mažiau priklausomas nuo to, kaip užtikrintai žmogus derasi. Geriausiai besiderantis kandidatas nebūtinai yra tinkamiausias konkrečioms pareigoms. Aiškūs atlyginimų intervalai suteikia kandidatams sąžiningesnį atspirties tašką ir leidžia pokalbio metu daugiau dėmesio skirti tam, kokią vertę jie gali sukurti įmonei.“
Reet Kaurit, „TalentHub“ bendraįkūrėja
Kaip Estija įgyvendina direktyvą?
Estija nespėjo perkelti direktyvos į nacionalinę teisę iki ES nustatyto 2026 m. birželio 7 d. termino.
Ekonomikos ir pramonės ministras Erkki Keldo viešai kritikavo direktyvos reikalavimus kaip pernelyg biurokratiškus. Jis prašė Briuselio keleriems metams atidėti jos įgyvendinimą ir pareiškė, kad Estija verčiau mokės baudas, nei prisiims papildomą administracinę naštą.
Galiausiai 2026 m. birželio 17 d. Estijos parlamentas („Riigikogu“) priėmė dalį direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę perkeliančius pakeitimus. Jie įsigaliojo liepos 13 d.
Tačiau šie pakeitimai apima tik pagrindines kandidatų teises ir bendrą vienodo darbo užmokesčio principą, kuris Estijos lyčių lygybės įstatyme įtvirtintas dar 2004 m.
Kol kas neįgyvendinti šie reikalavimai:
- Privaloma dokumentuota darbo užmokesčio struktūra.
- Darbuotojų teisė prašyti palyginamųjų darbo užmokesčio duomenų.
- Didesnių įmonių pareiga teikti ataskaitas apie lyčių darbo užmokesčio atotrūkį.
Šiuo metu Estijoje siūloma savanoriška priemonė „ „Atlyginimų veidrodis“ („Palgapeegel“), leidžianti darbdaviams kas ketvirtį stebėti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus.
Vis dėlto ji negali pakeisti būsimos oficialios ataskaitos, nes neapima visų reikalingų duomenų, pavyzdžiui, darbo valandų ir skirtingų atlygio rūšių.
„Žvelgdama iš darbdavio perspektyvos, suprantu dalį nusivylimo dėl papildomos administracinės naštos. Tačiau biurokratiją atskirčiau nuo paties principo. Aiškūs atlyginimų intervalai, objektyvūs darbo užmokesčio nustatymo kriterijai ir principas, kad būsimas atlyginimas neturėtų priklausyti nuo ankstesnio, yra geros darbuotojų atrankos praktikos, nepriklausomai nuo to, ar jų reikalauja teisės aktai.“
Reet Kaurit, „TalentHub“ bendraįkūrėja
Kaip Lietuva įgyvendina direktyvą?
Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių narių, perkėlusių direktyvą į nacionalinę teisę.
Darbo kodekso pakeitimai įsigaliojo 2026 m. birželio 7 d., tačiau dviem reikalavimams nustatyti vėlesni terminai:
- Direktyvos reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio sistemos turi būti parengtos iki 2026 m. gruodžio 31 d.
- Darbuotojų teisę gauti informaciją reglamentuojanti tvarka įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
Vienas svarbiausių Lietuvos pasirinkto modelio bruožų – centralizuotas duomenų tvarkymas.
Užuot savarankiškai skaičiavusios lyčių darbo užmokesčio atotrūkio rodiklius, įmonės kas mėnesį teikia informaciją apie darbo užmokestį, darbo laiką ir darbuotojų kategorijas „Sodrai“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai).
„Sodra“ apskaičiuoja atitinkamus rodiklius ir pateikia juos darbdaviams bei atsakingoms institucijoms.
Ataskaitų teikimo dažnumas priklauso nuo ES direktyvoje nustatytų įmonių dydžio kategorijų, o pirmąsias periodines viešas ataskaitas didesnės įmonės turės pateikti 2028 m.
Už darbo užmokesčio skaidrumo ar ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimus įmonėms gali grėsti administracinės baudos nuo 400 iki 6 000 eurų.
Personalo vadovams ir kitiems atsakingiems darbuotojams gali būti skiriamos atskiros asmeninės baudos nuo 460 iki 1 400 eurų. Už pakartotinius pažeidimus baudos didėja.
Be administracinių baudų, darbuotojai gali reikalauti išmokėti nesumokėtą darbo užmokesčio skirtumą, kompensuoti dėl diskriminacijos prarastas galimybes ir atlyginti patirtą neturtinę bei dėl sąveikinės diskriminacijos atsiradusią žalą.
Priteisiamoms kompensacijoms nėra nustatytos maksimalios ribos.
„Man patinka tai, kad skaidrumas nepriima sprendimo dėl įdarbinimo už tave. Jis skatina suprasti ir paaiškinti sprendimus, kuriuos jau priimi. Darbuotojų atrankos procese tai naudinga: jei negali paaiškinti, kodėl vienam kandidatui už panašų darbą siūlomi 4 000 eurų, o kitam – 5 000 eurų, tai tikriausiai yra klausimas, kurį verta užduoti net ir be jokių teisinių reikalavimų.“
Reet Kaurit, „TalentHub“ bendraįkūrėja